siusti

siùsti, siuñta, siùto intr. K, Rtr, DŽ; H, R, M 1. sirgti pasiutlige: Temperatūra taip žemai nukrito, kad net šunys negalėjo pakelti tokio šalčio ir pradėjo siusti K.Bor. Iš pradžių buvo taip karšta, kad šunes siuto V.Myk-Put. Laimė, kad jie nesiunta, nes galėtų aprieti visus gyventojus Blv. ^ Tegu šunys siuntie, ne žmogus J. Gerk: nė siusi, nė pusi Sch81. Nė siusi, nė pusi dėl to Vaižg(ž.). 2. nerimti, dūkti, ko geidžiant: Tos kiaulės siuñta kuilių Erž. Tokį diedą, kuris tokių jaunų mergų ieško, paemi tik ir užpampini, – nereiktų jam siùst Pbs. | Išgėriau aštuntą, jau kraujas siunta LTR(Srd). ^ Kas nesiuñta želdamas, tas siuñta žildamas Šauk. 3. labai skaudėti: Man dantys siuñta Pn. Ans ėsti norėjo, tas pilvas, i siùto tavie Trk. Popiet visas dantys pradėjo siùst Snt. ║ svaigti: Išgėriau aštuntą, man galvelė siunta DvD292. Pilvas išputo, galva nesiùto (apie prastą alų) Lnkv. 4. šėlstant bėgti, lakstyti: Veršis siuñta po tvartą Jrb. Vienas vežimas su siuntančiais arkliais pralenkė net Vilių Karalių I.Simon. Del šito nėra ko siùst par laukus An. ║ labai smarkiai lėkti: Adomas, pašėlusiai būgnindamas kulnimis putotus gyvulio šonus, toliau siuto šuoliais Kraštupėnų link J.Avyž. Traukinys siuto tokiu greitumu rš. 5. DŽ¹ savavaliauti, siautėti: Nu, gerai, suskaldyk duris, tuoj pasodinsme daboklėn – nebesiùsi Mžš. 6. niršti įtūžus, labai pykti: Drignių užėdęs jis siuñta J. Patėvis jau ir taip ant manęs siunta J.Avyž. Atrodo, kad nėra už ką, o ji jau siuñta Skr. Jam kad tik reikia dirbt, tai ir siuñta Trgn. Iš jo žmogaus nėr – siuñta siuñta in bobos, in vaikų Klt. Nežino, ko nora, siuñta i nežino, ką ta kramė sako Trk. Pasakojo, kad vokiečiai dėl partizanų puolimų labai siunta rš. Parėjo iš miestelio Jonas girtas, tai siùto siùto visą vakarą Ob. Ko čia siuntì, kai drignių priėdęs? NmŽ. Ilgai siuto, kaip devynių velnių apsėstas PPr285. | Policijos agentas siuto iš piktumo J.Balč. ║ šūkauti įpykus, bartis: Nuėjęs Rudikuos siuñta: kam traktorių paėmėt?! Slm. Kurių gi čia galų dabar siuntì?! Mžš. ^ Nesiusk be kunigo Prk. Nesiusk be laiko LTR(Jnš). Siùsk tu nesiùtęs! Šts. 7. DŽ išdykauti, šėlioti, dūkti: Palik vienus [vaikus], tai ir siuñta Užp. Gerai būtų, kad jau pamestut siùst Lkm. Vaikai, kada liaustės siùsti?! Krž. Kaip anie pradėjo ūbauti ten, siùsti po tą mišką! Lk. Nu tu ir įmeigi siùsti su tais vaikais! Trk. Bijo mūšio, nesiuñta Krš. Del manę galiata siùst i kūlį verst Jrb. Aš pats nesiuntù, tai ir kitų siuñtant nekenčiu Sdk. Oi siutom šiąnakt vakarėly! Užg. Vis jau par nubengtuves siùsma Žr. Daba vaikai siuñta naktimis, o mums reikėjo su prakaitu vargti Ms. Jūs, Vizgūnai, siùskit, siùskit (linksmai vakaruokit), o Svydeniai bulbas skuskit (d.) Kp. Ko siuntì kaip Šatrijos kalnas?! Rs. Siunta kaip priš lytų LTR(Pp). ^ Ko siunti, ar veselę junti? LTR(Pp). | refl.: Mūs tėvai išmintingi buvo i mergelkas neleido siùstis Prk. Neatejo, nesisiùto tas velnias (ps.) Kv. 8. DŽ¹ audroti: Tik girdėt, kaip siunta pūga ir skaudžiai plaka širdis krūtinėje J.Bil. Audra pakilo, tik vėlaus vakaro sulaukus, ir siuto visą naktį V.Krėv. Vėjas siusdamas kaukė J.Balč. Ale [pūga] visa dienelė siuñta ir siuñta! Mlt. 9. imti smarkiai ką daryti: Siùto siùto skaudėti [paširdžiai], negaliu Grd.

◊ nė̃ siùtęs jokiu būdu, niekaip: Kokių aš žodžių girdėjau, kur neatmysi nė̃ siùtęs KlvrŽ.

siùtusio káilio piktas, pašėlęs: Jis siùtusio káilio Žml.

\ siusti; apsiusti; atsiusti; įsiusti; išsiusti; nusiusti; pasiusti; persiusti; prasiusti; prisiusti; razsiusti; susiusti; užsiusti